Katės rūmas ir Perkūnas

Liudmilos Petkevičiūtės „Katės rūmas ir Perkūnas“ (47p.) – smagiai sueiliuota senovės lietuvių sakmės nuotrupa, kadaise išlikusi pasakoje apie katės rūmus ir iš dalies atsispindėjusi senoje mažylių žaidinimo dainelėje. Knygoje skaitytojai ras ne tik pačią nuotrupą, dainelę su gaidomis, bet ir visą kupetą perkūniškų žinojimų, kad jais pasistiprinę tėveliai turėtų ką paporinti savo atžaloms.

Mat tai pirmoji knygų virtinės „Sakmių gijos pynėm vijos“ kregždė, kurios tikslas jau pačius mažuosius supažindinti su mūsų senolių sakmėmis, su protėvių pasaulėjauta, jų gerbtais dievais, jų žygiais ir darbais. Tuo tikslu pasirinktas žaismingas pasakojimas apie Žemės tvarkdario, tiesos, teisybės ir Dievo rėdos gynėjo bei prižiūrėtojo, dievaičio Perkūno rūstį, kritusį ant pasipūtėlės Katės Patės galvos. Taigi knygos šūkis „AUKŠČIAU BAMBOS ŠOKANT, GAL PERKŪNAS TRENKT“, kurį papildo ir kitas: „PERKŪNO GALVA VIS AUKŠTAI“, primenantis, jog didžiąsias gamtos jėgas bei pasaulio tvarką privalu gerbt.

Aliai vienas leidinio puslapis gausiai išpuoštas dailininkės Daivos Eglės Abariūnienės piešiniais, kuriuose apsčiai pateikta naudingos pažintinės medžiagos. Juos žiūrinėdamas mažylis galės susipažinti su Lietuvos žvėrimis, paukščiais ir daugeliu kitų naudingų dalykų, smarkiai praturtins savo žodyną.

Knygų virtinėje „Sakmių gijos pynėm vijos“ ketinama patraukliai pateikti kuo daugiau kertinių lietuviškų sakmių bei padavimų, kad mūsų mažyliai kuo geriau pažintų savo protėvių dvasinį paveldą, įstabius jo ypatumus, o ne skurstų penimi vien abejotinos vertės svetimtaučiais pakaitalais, kurių pastaruoju metu itin daug, net per daug, teikia „masinės kultūros“ skleidėjai.