Triušis Gailiušis

Liudos Petkevičiūtės „Triušis Gailiušis“ (34p.) – smagiai sueiliuota pasakaitė mažiesiems, pažymėta net dviem šūkiais, vadinas, nusitaikiusi į du tikslus.

Vienas jų – vaikams suprantama kalba ir vaizdais atskleisti visa ko būties pamatą – gamtos malonę ir dosnumą. Priminti mažiesiems, kad gamta – duosli ir mylinti visų mūsų motina. Tuo pačiu parodyti, kad visa joje susiję draugiškais tarpusavio geradarystės saitais, kad jos skalsa ir įvairovė grindžiama dorais, sąžiningais mainais, tvirta nuostata, kad „visi dirba dėl visų – nuo želmens lig debesų“. Šią dalį įvardija sena lietuvių patarlė „DŽIAUKIS GAVĘS, NEGAILĖK DAVĘS!“

Antras, ne mažiau svarbus knygelės taikinys – atsakyti į klausimą „O kas būtų, jei staiga subyrėtų ta tvarka? Jei sunyktų tas dosnumas ir dalintis malonumas?“ Tuo tikslu piešiamas godišius ir netikėlis Triušis Gailiušis, „daugelžadis netesėjas, mažesnių vaikų skriaudėjas“, miklus meluoti, apgaudinėti, vien tik sau naudos žiūrėti, pratęs tiktai „čiupti, grobti, glemžti ir pats vienas viską šlamšti“.

Jo apgavystės ilgai netrunka: nenaudėliui Triušiui, „kad ir nesmagu, teko likti be draugų“. Šią dalį atspindi sena lietuvių išmintis apie melo trumpas kojas: „KAS PAŽADĖTA, TURI BŪT IŠTESĖTA“.

Knygelės pabaigoje mažyliai ir jų tėveliai galės pasidžiaugti nuostabia lietuvių liaudies daina su gaidomis „Eina saulelė aplinkui dangų…“, apdainuojančia mūsų mielosios saulutės triūsus. Ras skambių ir pamokančių patarlių bei priežodžių apie dosnumą, kilnumą, praamžę tiesos ir melo prieštarą. Be to, gaus atspėti nemažą glėbį mįslių.

Aliai vienas knygelės puslapis išdabintas savitais dailininkės Monikos Šlančiauskaitės piešiniais, kuriuos žiūrinėdamas mažasis skaitytojas geriau suvoks sakmės mokslą ir pamokslą.

Knygelė ne tik puošni, bet ir puikiai, kokybiškai išleista. Tai jau septintas knygelių virtinės „Dairykis ir geras darykis“ leidinys. Ši virtinė vienys visą pluoštą pamokančių pasakaičių, šlovinančių dorybes ir pašiepiančių ydas. Kiekvieną jų papildys švelnūs, šilti, meilės ir atidos prisodrinti lietuvių dailininkų piešiniai ir tai progai parinkta arba sukurta dainelė ar žaidimas su gaidomis.

Taigi virtinės tikslas – ne tik iš mažens pratinti vaikus prie doros, darbštumo ir grožio pagavos, bet ir skatinti dainuoti išminties kupinas liaudies dainas, žaisti senuosius lietuviškus žaidimus, puikiai lavinančius ir dvasią, ir kūną.

Belieka pridurti, kad ši, kaip ir kitos „Lieparo“ knygos, atspausdinta LIETUVOJE, ją išpuošė LIETUVIŲ dailininkai – Monika Šlančiauskaitė ir knygos dailininkas Petras Petkevičius, ji išleista tyra LIETUVIŲ kalba be svetimybių.